EPA ukax Diclorometano ukar jark’añ amti, taqi apnaqirinakataki

20 uru achuqa phaxsit 2023 maranx Agencia de Protección Ambiental de Estados Unidos (EPA) ukax mä kamachiw uñstayatayna, ukax cloruro de metileno uk luraña, luraña ukat aljasiñatak wali jark’atawa. EPA ukax Ley de Control de Sustancias Tóxicas (TSCA) ukan 6(a) t’aqaparjamaw ch’amanchasi, ukax uka agenciarux ukham jark’awinak químicos ukanakar uñt’ayañapatakiw jayti. Jan amuyt’asis usuchjasiñataki jan ukax circunstancia ukar puriñ riesgo. Cloruro de metileno ukaxa juk’ampi apnaqatarakiwa disolvente ukhama adhesivos ukatxa selladores, automotrices ukatxa pintura ukatxa revestimiento uksa apsuñataki, ukatxa industrias ukanakaxa automovilística, farmacéutica ukatxa químicos ukanakaxa aka kamachimpixa jan walt’ayatarakispawa.
EPA uka amtax cloruro de metileno ukax jilpach industrial ukhamarak comercial ukanakan apnaqañapatakix jark’atäñapatakiw mayi. Aka amtawix exempciones ukanakaw utji, juk’ampirus 10 maraw pintura ukat revestimientos ukanakax sector aviación civil ukan apnaqatäki ukanakax apsutäni, ukhamat jan sinti jan walt’ayañataki seguridad nacional ukhamarak infraestructura crítica ukanakaru. Ukhamarakiw EPA ukax aka excepción ukax NASA ukax diclorometano ukax jank’ak apnaqañapatakix yaqhip condiciones críticas jan ukax críticas ukanx janiw técnicamente jan ukax económicamente seguras alternativas ukanakax utjkiti.
Ukhamarakiw uka agencian amtapax diclorometano uka apnaqañax hidrofluorocarburo-32 (HFC-32) uka lurañataki, ukax mä sustancia ukawa, ukax yaqha HFC ukanakat mayjt’ayañatakiw apnaqasispa, ukax juk’amp jach’a uraq khathatiñapatakiw sasaw sapxi, ukax EPA ukan ch’amanchawiparuw yanapt’i, HFCs ukanakar jisk’achañataki. ukhamarjamaxa Ley de Innovación y Fabricación de Estados Unidos de 2020. Ukampirusa, aka agencia ukaxa mayiniwa aviación civil lurayirinakaru, NASA, ukhamaraki HFC-32 ukaru mä plan de protección química de cloruro de metileno irnaqawi chiqana, ukaxa wakisiwa límites de exposición ukhamaraki asociadas monitoreo de exposición. inhalación ukampi.
Mä kutix uka amtat kamachix Registro Federal ukan uñt’ayatäxi ukhax EPA ukax 60 urunak saraqataruw jaqinakan arsuwinakap katuqani, rules.gov/docket/EPA-HQ-OPPT-2020-0465.
Martes 16 uru achuqa phaxsit 2023 maranx Agencia de Protección Ambiental de Estados Unidos (EPA) ukax mä proyecto de regla uñstayawayiwa, ukax EPA ukan kamachinak mayjt’ayañatakiw Ley de Control de Sustancias Tóxicas (TSCA) ukar phuqhañataki. EPA ukax Registro Químico TSCA ukaruw uñji, ukax taqi químicos ukanakaw uñt’ayasi, Estados Unidos markan aljañataki. TSCA ukarjamaxa, lurayirinakaxa ukhamaraki aljasirinakaxa machaq químicos ukanakatakixa nayraqata yatiyawinakxa uñt’ayapxañapawa, jani ukaxa mä exempción (jan ukaxa yatxatawi ukhamaraki lurawi) uñt’ayañapawa. EPA ukaxa mä machaq químico ukatakixa mä riesgo uñakipaña tukuyañapawa janïra lurañataki jani ukaxa aljañataki. Jichhax uka amtat kamachix qhananchawa, EPA ukax mä riesgo uñakipañ tukuyañapawa jan ukax mä yatiyaw exempción ukax sapa patakatx 100 machaq químicos ukanakat apsuñapawa janïr yänakax qhathur mantañapataki, ukax 2016 maran TSCA ukan mayjt’awinakaparjamawa.
21 uru achuqa phaxsit 2023 maranx Agencia de Protección Ambiental de Estados Unidos (EPA) ukax mä proyecto de Estrategia Nacional de Prevención de Contaminación Plástica ukaw uñt’ayi, ukax mä jach’a jan walt’awiw comunidades reguladas ukanakatakix utjaspa, industria de envases, aljirinaka, plásticos fabricantes, gestión de residuos sólidos ukat reciclaje ukanakar, juk’ampinaka, uka proyecto de estrategia ukarjamaxa, EPA ukax amtiw chhaqtayañataki plástico ukat yaqha residuos terrestres ukanakax pachamamaru jan mistuñapataki 2040 marana aka amtanakampi: plástico lurañanxa q’añuchawi jisk’achaña, apnaqawi tukuyatatxa materiales ukanaka apnaqaña suma uñjaña, jani q’añunakasa ukhamaraki micro-/nanoplásticos ukanaka uma thakhinakaru mantañapataki, ukhamaraki pachamamaru q’añuchata q’añunakata apsuña. Uka amtanaka taypinxa, EPA ukaxa uñt’ayiwa kunaymana yatxatawi ukhamaraki acciones regulatorias ukanakaxa uñakipatawa. Uka acciones regulatorias ukanakatxa, EPA ukaxa siwa, yatxataskiwa machaq kamachinaka Ley de Control de Sustancias Tóxicas uka tuqita, ukaxa instalaciones avanzadas de reciclaje ukanakataki, ukaxa pirólisis ukampiwa lurasi, ukhamata materia prima recuperada ukanakaxa plásticos recicladas ukanakaru tukuyañataki. Ukhamarakiw uka agenciax Convenio de Basilea ukar iyawsañatak mayiski, Estados Unidos markax iyaw sataynawa ukampis janiw 1990 maranakanx ratifickänti, yaqha thakhiw residuos de plásticos ukan jan walt’äwip internacionales ukar askichañataki.
16 uru noviembre phaxsit 2022 maranx Agencia de Protección Ambiental de Estados Unidos (EPA) ukax jichha Ley de Sustancias Tóxicas y Control (TSCA) ukan qullqip jilxatayañ amtawayi, yaqhipanakax pä kuti jilaw jilxatani. Aka yaqha Yatiyawixa Reglamento Propuesto ukaxa mayjt’ayiwa EPA uka amtawi, 11 uru jallu qallta phaxsita 2021 marana, ukhamata jilxatayañataki TSCA qullqituqita nayraqata inflación ukataki. TSCA ukaxa EPA ukaxa lurayirinakaru (ukaxa importadores ukanakampi) agencia lurawinakata qullqi churañatakixa 4, 5, 6 ukhamaraki 14 t’aqanaka TSCA ukarjamawa. TSCA ukarjamaxa, EPA ukax sapa kimsa maraw “kunjamtix wakiski ukhamarjam” qullqinak mayjt’ayañapa. 2018 maranx EPA ukax mä 40 CFR Part 700 Subparte C apthapiñ kamachiw apsuwayxi, ukax jichha qullqinak uñt’ayi.


Ukax akham sañ muni: Mayo-30-2023